Lap
10
Pirkimas skolon ir santaupos
2009-11-10 | Komentarų: 4
Taupymas ir pirkimas skolon – mano požiūris.
Asmeninių finansų patarimuose pabrėžiama – jei labai nori įsigyti kokį daiktą ar paslaugą, pakentėk – nes impulsyvus pirkimas yra prekybininkų laimė, o pirkėjo apsigavimas. Prieš tai reiktų bent porai dienų palikti pirkimą „ramybėje“ ir bent jau išsimiegoti, nes „rytas už vakarą protingesnis“. Realiai pravartu dar ir į kainynus internete žvilgtelėti, gal užsienyje ta pati prekė pigiau . Tiems, kas prieštarauja, kad Lietuvoje bent jau garantinį aptarnavimą gali gauti – istorija apie pirkinio iš BMS garantiją, kai to BMS kaip ir nebėra.
Kartais, kai pritrūksta pinigų ką nors įsigyti, kyla pagunda pasiskolinti. Tai įrodo klestinčios trumpalaikių kreditų teikimo bendrovės, kurių reklamomis pražydo televizijos programos.
Taigi, kiek reiktų turėti sutaupius grynųjų prieš skolinantis pirkiniui?
Mano asmenine nuomone (o aš nesu finansų ekspertas, tad čia tik mano padūmojimai) – ne mažiau 50% grynais atskaičius santaupas juodos dienos fonde. T.y. palikus juodos dienos pinigus neliestus, ir papildomai sutaupius bent pusę pirkinio sumos – realu pradėt galvot apie skolinimąsi. Kodėl čia taip sumąsčiau? Ogi saugiau yra gyventi turint finansinių atsargų, kai jų prisireikia. Be to, jei žmogus sugebėjo uždirbt ir sutaupyt pusę sumos, realu, kad ir kitą pusę sumos su palūkanomis sugebės grąžinti. Dideliam pirkiniui šį % galbūt galima sumažinti kokiais 10%. Didesnė pradinė nuosava investicija – mažesnis įsipareigojimas bankui, mažesnė rizika, mažesnis ir spaudimas.
Pasaulio praktika rodo, kad vedami godumo (kam tas užstatas ir pajamos, „jamk“ paskolą, o riziką mes perparduosim) bankai sugeba sukelti nemenkus tarptautinius finansinius drebėjimus. Arba visišką finansų sistemos subombardavimą, kaip kad nutiko Islandijai.
Be to – paskola iš padoresnio banko, o ne iš greitų kreditų bendrovės. Jei bankas neduoda – vadinasi, reiktų susimąstyti. Blogybė yra ilgalaikės paskolos palūkanas dengti kita trumpalaike paskola aka vartojimo kreditu.
Komentarai
Komentarų: 4
Skaitykite patogiau
Vėliausi komentarai
- taupykle: Nebūtinai office1, tinka bet kur, kur normaliai spalvotai spausdina. Kai spausdinau, man kalendoriaus kaina...
- Monika: nelabai gaudausi. dabar as pvz susideliosiu savo nuotraukas kaip ka noriu padaryti,nunesiu i office1 ir man...
- Živilė: O kas trukdo ranka persirašyt?
Juk nebūtina viską viską, kaip čia. Juk tik pavyzdys 
- taupykle: Ačiū už liuks nuorodą, Natalija.
- Natalija: Nuostabios idejos, labai aciu Kartonines dezutes kiausiniams yra tikras lobis. Jose galima auginti...
„Jei bankas neduoda – vadinasi, reiktų susimąstyti“ nesutinku N kartų.
prieš kokį 5-8 metus klausiau dėl būsto paskolos, sakė mažai pajamų. bet mokėti nuomą kurios kaina, prilygsta numatomos bankui įmokos, sugebu.. ir ką? o gi tą, kad moku „šeimininkui“ tiesiai į kišenę, ir jis tikėtina, kad vengia mokėti mokesčius. Viso to pasekoj, nei bankas gauna iš manęs kokį procentą, nei valstybė mokestį. O man nauda kokia nors yra? hmmm, tą Liborinį pakilimą, tikrai būčiau pergyvenęs. tačiau būčiau „pririštas“ prie konkrečios gyvenamosios vietos ir net mastyt apie emigraciją nebūtų tolko. Dabar gi esu gan laisvas, nepatiks Vilniuj, varysiu į Kauną, ar net kokį Londoną. Faktiškai išlošiau tik AŠ.
p.s.
buvo tokia situacija, kai keičiau darbus ir susidarė tikrai juoda situacija, tuo metu gyvenom nuo algos iki algos ir vat vienos algos nėra. Ką daryt.. skolintis… švediški bankai net su savo 15% nedavė… teko imt iš lietuviško už 20% ir ką? o gi tą kad beliko kelios įmokos, atiduosiu ir sekantį kartą jau žinau kur eiti. Prarado klientą švedai.
žiūrint būtent į būsto paskolas, bankai visai nevertina to, kad žmogus realiai jau moka nustatyto dydžio įmokas, tik ne jam, o asmeniui…
Prieš 8 metus buvo tik beįsibėganti paskolų isterija. Jei bankas neduoda, imho, reikia taupyti. Akivaizdu, kad labiausiai laimi tie, kurie susitaupė pakankamai, kad statytų/pirktų šiuo metu, kai kainos vis dar krenta.
Tas „moku šeimininkui, o galėčiau mokėti bankui“ mitas yra itin gajus Lietuvoje ir jį dažnai girdžiu. „Šeimininkui“ moki metus, na du tris. O bankui mokėsi bent 10 kartų ilgiau ir neaišku ar naujųjų statybų šedevrai atlaikys tiek laikmečio. Jau dabar nebėra kam vykdyti daugumos naujatrobių garantinės priežiūros.
Anglijoje buvo labai panašus bumas apie ’90 – uosius, kai išpopuliarėjo vadinamieji loft’ai ir studio flats – toks ala vieno kambario buto variantas, kad tik turėt ką nors savo ir nesinuomoti. Ir baigėsi tai ne itin sėkmingai – šiuo metu studio flat Londono priemiestyje parduoti (už gerą kainą) yra labai sudėtinga.
Taigi, susižiedavęs su banku apriboji savo mobilumą, galimybes ir dar nežinai kurlink važiuos rinkos. O pasapnavimai, kad NT rinkos tik kyla, arba ilgu periodu viskas išsilygins ir duos pelno yra iš piršto laužta. Niekas nežino kaip bus.
Čia toks rakursas į šoną, kad nuomotis nėra vien tik blogai, o paskola – žymiai geriau. Paskola, vėlgi, mano asmenine nuomone, geriau kai gauni gerą pirkinį ir ketini sėsliai gyventi.
dabartinis mano požiūris ir yra būtent į nuomos privalumus… kam man taupyt 10 metų, kad susimokėt pirmą įmoką ir po to mokėt už vieną ir tą patį butą, likusį darbingą gyvenimo laiką, plius kapitaliniai remontai, buto įrengimas ir dar bile kas. o su nuoma.. hmm, šian naujamiestis, ryt žirmūnai, poryt išvis kokia klaipėda, nes ten gal darbas geresnis. Sugedo skalbimo mašina.. ne mano bėda
kapitalinis remontas…. šeimininkas spyriojasi? einu į kitą butą, kur mokykla vaikams net arčiau ir kapitalinis jau padarytas. šiai dienai nė nesiruošiu pirkt būsto iš paskolos.. nebent laimėt natūra ar pinigais… tai tada gal…
[...] kas nors daugiau už apklausas svetainėse prasidėtų. Va, ko neverta daryti neapgalvojus, tai pirkti skolon. Geriau jau išmokti taupyti – laikas tinkamas. Žinoma, dar blogiau pirkti už svetimus bankroto [...]